|
|
 
|
|
Sovietų Sąjungoje buvo gaminama daug iš vakarų europos nukopijuotų
daiktų: tai ir fotoaparatai, ginklai, laikrodžiai, automobiliai ir
motociklai. Motoroleris Vyatka, buvo tikra Vespos kopija.
O prasidėjo viskas taip:
Sibire 1940 metais, Vyatskie Polyany mieste esančiame apie 900 km į šiaurę nuo Maskvos buvo įkurta gamykla
|
|
| |
Ji gamino ginklus tuometinei sovietų armijai. Pasibaigus karui gamykla
buvo reorganizuota ir pradėjo gaminti gramofonus, narvus gyvūnams, ir
žirkles skirtas avių vilnos kirpimui.
1956 metais įsivyravus gramofonų krizei, gamyklai teko visiškai keisti
veiklos pobūdį. Ir ji pradėjo gaminti motorolerius. Nacionalinis
Institutas (vadinamas SKEB) motociklų produkcijai pasirinko Vespą 150
kaip pavyzdį naująjai “rusiškai Vespai” ir pavadino “Vyatka VP-150” tai
buvo ideali Itališko modelio kopija.
|
|
|
| |
|
| |
Motoroleriui buvo suteiktas Vyatkos upės ir miesto (kuris vėliau komunistų lyderio garbei buvo pervadintas Kyrovu) vardas.
Nuo originalo ji skyrėsi tik šiek tiek didesniais ratais 4.00x10 ir
storesnio metalo rėmu, labiau tinkančiu Rusijos klimato ir kelių
salygoms. Rusijos inžinieriai pridėjo dar ir papildomą indelį įmontuotą
į benzino bako dangtelį. Jis buvo skirtas tepalo ir benzino maišymui,
kadangi Rusijoje toks mišinys nebuvo gaminamas.
Rusų modelyje buvo patogus jungtukas ant vairo įjungiantis priekinį
žibintą. Vespa modelyje tokio dalyko nebuvo. Vyatka nebuvo tokia
galinga kaip Vespa. Ji pasiekdavo maksimalų 80km/h. Svoris, prastai
suvirinta konstrukcija (kurią žmonės pajuokdami dažnai vadindavo tanku)
tik mažino jos galingumą. Nepaisant tokių trūkumų, Vespa atrodė
ganėtinai solidžiai. Kadangi Rusijos gyventojai buvo visiškai atskirti
nuo vakarų Europos, išvydę Vespą, galvodavo, kad ji yra Vyatkos
kopija…Štai kur slypi propagandos galia.
|
|
| |
|
Vyatka buvo 1950-1960 metų Sovietų industrijos pasididžiavimas
įrodantis, kad ir skurdžios ekonomikos šalyje galima sukurti geros
kokybės ir pirkėjus patenkinantį produktą. Net gynybos ir krašto
apsaugos ministras pareikalavo motorolerio prototipo išbandymo: “Aš
pasižiūrėsiu, ką jūsų kvalifikuoti Vyatka meistai gali sukurti, bet
motorolerį išbandysiu pats!”.Visgi šių motorolerių gamyba buvo
ganėtinai ribota. Iki 1965 metų buvo pagaminta tik apie 300 000
rusiškosios Vespos egzempliorių. Lyginant su kitais sovietų sąjungos
motociklais, tai buvo ganėtinai mažas skaičius. |
|
| |
|
1965-aisiais Vyatka visiškai pakeitė modelį ir pradėjo gaminti Vyatką
“V-150M” kuri turėjo tokį patį variklį kaip ir buvęs modelis (Vespos
kopija), bet jis buvo keistai tvirtinamas centre ir sukimą perduodavo
grandine. Žinoma rėmas taip pat buvo visiškai pakeistas, jis buvo
vamzdinis (Lambretta stiliaus). Ir vietoje vieno monokoko ir pakabos,
naujojoje Vespoje buvo įmontuota pora amortizatorių, darančių važiavimą
rusijos keliais gerokai malonesniu. |
|
| |
|
| |
Šis modelis buvo populiarinamas, ir greit realizuojamas norint išvengti
Piaggio protesto dėl buvusio modelio, o taip pat ir dėl Rusijos
gyventojų dejonių, kad šoninį variklį turinti Vespa nebuvo gerai
subalansuota.
V-150M buvo patobulinta 1973. Tuomet ji įgijo elektrinį užvedimą ir dėl
šios priežasties pervadinta “Electron 3”. Jo gamyba buvo sustabdyta
1979 metais pagaminus net 1 000 000 Electron-3 modelių
Po šio modelio gamybos nutraukimo Rusijos Nacionalinio Instituto
meistrai tik 1999 sugrįžo į motorolerių rinką visuomenei pristatydami
naująjį 50cc “Molot” motorolerį.
Pats turiu vieną tokį, todėl apie jį ir parašiau.
| |
|
|
